Tėvystėje dažnai susiduriama su klausimu: kuri ugdymo kryptis geriausia mano vaikui? Dvi populiarios ir iš pirmo žvilgsnio labai skirtingos kryptys – Montessori ir Valdorfas – neretai pateikiamos kaip priešingybės. Tačiau iš tiesų, jos abi siekia to paties: auginti laisvą, savimi pasitikinčią asmenybę per aplinką, ryšį ir žaidimą. Visgi, kaip pasirinkti, kuri ugdymo filosofija bus labiau tinkama jūsų vaikui? O galbūt, jei taikote metodologijų principus namuose, rinktis vieno nebūtina?

Montessori: vaiko laisvė augti savu ritmu

Montessori¹ ugdymo metodą XX a. pradžioje sukūrė italų gydytoja ir pedagogė Marija Montessori po tūkstančių vaikų stebėjimo, spręsdama įtraukties ir praktinių kompetencijų trūkumą valstybiniame švietime. Montessori metodas remiasi įsitikinimu, kad vaikai iš prigimties yra smalsūs ir nori mokytis, o jų vystymasis vyksta natūraliai, kai jie turi laisvę veikti savo tempu, pasirinkti tai, kas juos domina, ir kai aplinka atidžiai pritaikyta jų poreikiams.

Suaugusiojo užduotis – ne mokyti, o netrukdyti mokytis. Maria Montessori yra pasakiusi, kad pedagogo užduotis yra saugoti vaiko koncentraciją ir dėmesį. Taigi, kruopščiai pritaikytoje aplinkoje, atliepiančioje vaikų jautriuosius periodus su konkretiems įgūdžiams sukurtomis priemonėmis, mažyliai vadovaudamiesi vidine motyvacija ir savu tempu, renkasi dominančias priemones ir taip ugdosi tiek praktinius, tiek akademinius įgūdžius.

Valdorfas: mokymasis per vaizduotę ir aiškų ritmą

Valdorfo pedagogika – tai mokymosi metodas, kurį XX a. pradžioje sukūrė austrų filosofas Rudolfas Steineris. Valdorfo pedagogika remiasi įsitikinimu, kad ugdymas turi būti ritmiškas, multisensorinis ir ugdyti visą vaiką ne tik intelektualiai, bet ir emociškai, kūrybiškai bei socialiai.

Valdorfo filosofija remiasi trimis pagrindiniais vaiko raidos etapais: (nuo gimimo iki 7 metų, nuo 7 iki 14, nuo 14 iki 21), o kiekvienas etapas turi savo ugdymo užduotis. Pavyzdžiui, iki 7 metų pagrindinis ugdymas vyksta per judesį, pojūčius, žaidimą ir ritmą (dienos, metų laikų). Valdorfo pedagogikoje suaugusiojo užduotis yra ne tik perduoti žinias, bet būti pavyzdžiu, kurti gyvenimo, dienos ritmą bei saugiai, kūrybiškai atliepti vaiko vidinį pasaulį.

Šiuo straipsniu kviečiame susipažinti su abejomis filosofijomis ir suprasti kaip Montessori bei Valdorfo metodai gali papildyti vienas kitą. Žemiau pateikiami pagrindiniai metodologijų skirtumai per septynias sritis.

Montessori ir Valdorfo požiūrių palyginimas

Mokslinis žvilgsnis: ką sako tyrimai?

Abi filosofijos remiasi vaikų raidos principais, kurie šiuolaikiniame moksle laikomi svarbiais:

🔹 Jautrūs periodai ir smegenų plastiškumas
Montessori išskyrė „jautriuosius periodus“ – laikotarpius kai vaikai ypatingai imlūs tam tikrai informacijai – šis požiūris atitinka ir dabartinius neuromokslo atradimus². Leisdami vaikui pasirinkti veiklą savarankiškai, suteikiame galimybę jam atliepti savo smalsumą ir vidinę trauką mokytis, padedame lavinti dėmesį, vidinę motyvaciją ir atsakomybę.

🔹 Ritmas ir simbolinė vaizduotė – emociniam saugumui
Valdorfo filosofijoje didelis dėmesys skiriamas pastovumui, metų laikų kaitai, pasakoms. Psichologai pabrėžia, kad simboliniai vaizdiniai padeda vaikui apdoroti emocijas, o aiškus ritmas stiprina nervinę sistemą.

🔹 Sensorinis pažinimas ir judesys
Abi kryptys pripažįsta pojūčių svarbą – nuo veiklų, kurios lavina smulkiąją motoriką, iki aktyvaus judėjimo lauke. Šios patirtys padeda formuotis dėmesiui, lavina atidumą bei savikontrolę.

Kaip Montessori ir Valdorfo principus suderinti namuose?

Montessori struktūra + Valdorfo natūralumas
Galite naudoti Montessori aplinkos organizavimo principus ir metodui būdingas lentynas, bet jose laikyti natūralius, atvirus Valdorfo tipo žaislus – medines netaisyklingų formų figūrėles, audinius, skareles, rankų darbo lėles.

Rytinė praktinė veikla + popietinė vaizduotė
Rytą vaikas pilsto, pjausto, šluoja (Montessori), o popiet klausosi pasakos, piešia su vaškinėmis kreidelėmis ar žaidžia simbolinį žaidimą (Valdorfas).

Kūrybiški rankdarbiai
Abi filosofijos vertina darbą rankomis – molio lipdymas, gamtos menai, maisto gaminimas. Tai skatina susikaupimą, kūrybiškumą ir smulkiąją motoriką.

Svarbiausia ne kruopščiai taikomas metodas, o atliepiantis ryšys su vaiku

Daugelis tėvų jaučiasi pasimetę tarp šių ugdymo metodikų, lyg reikėtų pasirinkti „vieną teisingą kelią“. 

Montessori ir Valdorfo filosofijos kviečia mus sulėtėti, pasitikėti vaiku ir auginti jį ne skubant, o stebint. Nors jų keliai skirtingi, jų tikslas tas pats: ugdyti vaikus, kurie jaučiasi saugūs, vertingi ir smalsūs.

1. Official websites: Montessori, Waldorf Education ↩︎
2. Diamond, A. (2013). Executive functions. Annual Review of Psychology. ↩︎