Kuomet švietimo įstaigose vis daugiau dėmesio skiriama struktūruotam mokymuisi ir akademiniams pasiekimams, lengva nepastebėti, kokį didelį poveikį vaiko raidai turi žaidimas.
Tačiau moksliniai tyrimai vis patvirtina, kad žaidimas nėra tik būdas vaikams smagiai praleisti laiką; tai labai svarbi sveiko smegenų vystymosi sudedamoji dalis. Žaisdami vaikai tyrinėja, eksperimentuoja ir įprasmina juos supantį pasaulį.
Žaidžiant, lavėja vaikų:
1. Kognityvinė raida
žaidimas yra natūralus būdas vaikams lavinti pažintinius įgūdžius, įskaitant problemų sprendimą, kūrybiškumą ir kritinį mąstymą. Amerikos pediatrų akademijos (AAP) atlikto tyrimo metu nustatyta, kad žaidimas skatina vykdomosios funkcijos vystymąsi, kuri yra labai svarbi vėliau siekiant akademinės sėkmės.
2. Kalbos įgūdžiai
Ypač žaidžiant vaidybinius žaidimus, vaikai nuolat lavina savo kalbinius įgūdžius. Jie pritaiko ir panaudoja naujus žodžius, mokosi sudaryti vis sudėtingesnius sakinius ir perprasti įvairius bendravimo niuansus. Tyrimai parodė, kad vaidybiniais žaidimais užsiimančių vaikų žodynas yra gausesnis nei jų bendraamžių, kurie tokio tipo žaidimų nežaidžia.
3. Socialiniai įgūdžiai
Žaisdami vaikai mokosi keistis, dalytis, derėtis ir spręsti konfliktus. Vaikai, dažnai dalyvaujantys socialiniuose žaidimuose, geriau supranta kitų poreikius bei emocijas ir ugdosi empatiją.
4. Emocijų reguliavimas
Žaidimas suteikia vaikams saugią erdvę reikšti savo emocijas ir mokytis jas valdyti. Jis padeda jiems suprasti skirtingas emocijas ir kaip su jomis susidoroti, o tai labai svarbu besivystančiam emociniam intelektui. Nacionalinio žaidimų instituto (NIFPlay) ataskaitoje pabrėžiama, kad žaidimas yra labai svarbus emocinei gerovei.
5. Bokštai ir bokšteliai
Žaidimai skatina vaikus pasitelkti vaizduotę ir būti kūrybingus. Statydami iš kaladėlių, piešdami ar žaisdami vaidmenimis, jie mokosi mąstyti nestandartiškai ir pritaikyti vis naujai išmokstamus įgūdžius bei žinias praktiškai.
6. Fizinis vystymasis
Fiziškai aktyvūs žaidimai, pavyzdžiui, bėgiojimas, šokinėjimas ir laipiojimas, yra gyvybiškai svarbūs fiziniam vaikų vystymuisi. Jie padeda ugdytis jėgą, koordinaciją ir pusiausvyrą, be to, tai natūralus būdas vaikams lavinti motorinius įgūdžius.
7. Streso valdymas
Žaidimas taip pat yra galinga streso mažinimo priemonė. Jis leidžia vaikams pabėgti nuo dienos įspūdžių ar įtampos, atsipalaiduoti ir smagiai praleisti laiką, o tai labai svarbu jų psichikos sveikatai.
8. Vidinė motyvacija
Žaisdami vaikai palaiko ir treniruoja savo vidinę motyvaciją – norą užsiimti veikla vien dėl malonumo. Ši savaiminė motyvacija yra labai svarbi mokymuisi visą gyvenimą ir asmeniniam pasitenkinimui.
9. Kultūrinis supratimas
Savo žaidimuose vaikai dažnai mėgdžioja arba perteikia savus ar kitur pastebėtus kultūrinius papročius. Tai padeda vaikams suprasti savo kultūrą ir pažinti kitas, ugdo tapatumo jausmą ir pasaulinį sąmoningumą.
10. Prisitaikymas
Žaidimas moko vaikus būti lanksčius ir gebėti prisitaikyti įvairiose situacijose. Jie mokosi orientuotis besikeičiančiose taisyklėse, scenarijuose ir vaidmenyse, o tai padeda jiems tapti atsparesniems ir lengviau prisitaikyti realaus gyvenimo situacijose.
Žaidimas yra kur kas daugiau nei tik laiko praleidimo būdas. Tai esminis vaikystės aspektas, skatinantis mokymąsi ir vystymąsi nesuskaičiuojamais būdais. Žaisdami vaikai lavina pažintinius gebėjimus, skatina savo socialinį ir emocinį augimą, įgauna įrankius, kurių jiems prireiks, kad gyvenime jiems sektųsi. Suprasdami didžiulį žaidimo poveikį vaiko smegenims, tėvai, pedagogai ir globėjai gali sukurti aplinką, kuri puoselėja ir skatina šį gyvybiškai svarbų mokymosi aspektą.
