Šeimoje gimstantis naujas žmogus – didelis pokytis visiems. Tiek pačiam naujagimiui iš gimdos atkeliaujančiam į pasaulį, tiek tėvams, bepažįstantiems naują mažylį. Maria Montessori šį laikotarpį įvardino kaip simbiozės – etapu, kai naujagimis ir tėvai (ar vienas iš jų) yra itin glaudžiai susiję, sugyvena, auga ir mokosi darnoje. Šiuo metu tiek naujagimiui, tiek pagrindiniam globėjui būdingas intensyvus artumo poreikis.
Tai abipusio prisitaikymo laikas, kai tėvai mokosi interpretuoti kūdikio ženklus ir poreikius, o kūdikis pradeda pasitikėti tėvų rūpesčiu ir meile. Montessori tikėjo, kad šis etapas padeda pagrindus vaiko saugumo ir priklausymo pasauliui jausmui. Šis laikotarpis yra labai svarbus tiek emociniam ryšiui, tiek vaiko raidai.
Simbiozės metu vyksta daugiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio:
Saugumo ir pasitikėjimo pagrindas
Nuosekli tėvų reakcija į naujagimio poreikius padeda pagrindus saugumo ir pasitikėjimo pasauliu jausmui. Kai kūdikiai verkia, o jų poreikiai patenkinami greitai ir rūpestingai, jie išmoksta, kad pasaulis yra patikima bei saugi vieta. Šis saugumo jausmas labai svarbus jų emocinei raidai ir yra sveiko prieraišumo santykių pagrindas.
Emocinės savireguliacijos pradžia
Glaudus naujagimio ir globėjo ryšys simbiozės laikotarpiu padeda kūdikiui pradėti mokytis reguliuoti savo emocijas. Mūsų laikomi, raminami ir globojami mažyliai mokosi nusiraminti, o tai prisideda prie jų emocinio atsparumo ir gebėjimo susidoroti su stresu ateityje.
Smegenų vystymasis
Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis sparčiai auga naujagimio smegenys. Simbiozės laikotarpio globojanti aplinka, kupina švelnių prisilietimų, raminančių balsų ir emocinės šilumos, skatina nervų vystymąsi. Šis smegenų augimas yra labai svarbus visam būsimam mokymuisi, pažintinei raidai ir emocinei gerovei.
Ankstyvieji bendravimo įgūdžiai
Simbiozės laikotarpiu jau ugdosi ankstyvojo bendravimo įgūdžiai. Leisdami laiką su mumis, naujagimiai mokosi „kalbėti” žvilgsniu, šypsenomis, verksmais ir judesiais, o mes, net ir nesąmoningai, bet mokomės „klausytis” ir interpretuoti šias užuominas. Šis abipusis bendravimas padeda pagrindą kalbos raidai ir stiprina kūdikio ir jį prižiūrinčių asmenų ryšį.
Fizinės raidos palaikymas
Fizinis artumas simbiozės laikotarpiu, pavyzdžiui, kontaktas oda prie odos, ne tik skatina emocinį ryšį, bet ir palaiko fizinį vystymąsi. Jis padeda reguliuoti kūdikio širdies plakimą, temperatūrą ir kvėpavimo ritmą. Be to, būdami fiziškai arti, mes, dažnai net ir nejučia, nuolat liečiame, glostome, masažuojame mažylius, kutename jų delniukus ar pėdutes, taip stimuliuodami mažųjų sensorinius pojūčius.
Savarankiškumo skatinimas
Įdomu tai, kad simbiozės laikotarpiu užsimezgęs gilus emocinis ryšys ir saugumo jausmas padeda vėliau vystytis savarankiškumui. Montessori pabrėžė, kad stiprus ryšys ankstyvajame gyvenimo etape, iš tikrųjų įgalina vaikus tyrinėti aplinką ir savarankiškai mokytis augant, nes jie jaučiasi saugūs ir palaikomi.
Rami adaptacija
Simbiozės laikotarpis leidžia naujagimiui švelniai pereiti iš įsčių į pasaulį. Kurdami ramią ir jaukią aplinką, atliepiančią naujagimio poreikius bei primenančią gyvenimą pilve, padedame naujagimiui sklandžiai, savu tempu prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Tad jei kada aplankys mintys, kad “per dienas tik gulit ir nieko neveikiat…”, prisiminkit, kad tokio ramaus simbiozės laikotarpio nauda yra didelė ir įvairiapusė, paliečianti beveik visus naujagimio raidos aspektus.
Ir nors šiuolaikinio gyvenimo šurmulyje sulėtinti tempą ir iš tiesų pabūti su naujagimiu gali būti sudėtinga, tačiau tai nepaprastai naudinga tiek mažyliui, tiek jums. Tad be sąžinė graužaties priimkite ramias akimirkas, švelnius prisiglaudimus, ramų maitinimą ir leiskite pasauliui sulėtėti pagal naujagimio tempą. Šios akimirkos yra tokios trumpalaikės!
